Bejausmius paltus jau galime keisti suknelėmis

Nenoriu įžeisti nė vienos įstabaus kirpimo palto savininkės, bet viskam savas laikas. O paltų laikas būtent šiais metais užsitęsė keliais mėnesiais per ilgai.

Suknelės vienareikšmiškai yra favoritės mano spintoje. Nuo įvairiausių  spalvų pasirinkimo iki formų ir kirpimų. Nepriklausomai nuo to, kokios nuotaikos esu ar kokio stiliaus diena nusimato, aš visuomet galiu jomis pasikliauti.

Šioje fotosesijoje pasirinkau „be penkių minučių“ 4 „Julia Janus“ sukneles, kuriomis pabandžiau įkūnyti skirtingas nuotaikas ir stilius. Kodėl „be penkių minučių“? Nes vienos iš tų suknelių originali paskirtis yra būti tunika. Bet aš nusprendžiau jai suteikti visai kitokį vaidmenį mano pasaulyje. Tiesiog nemačiau jos niekaip kitaip, kaip tik tampant pagrindine aktore šio derinio komplekte. O taip pat pagalvojau, kad po tokios ilgos ir šaltos žiemos tai yra puiki proga leisti savo kojoms įkvėpti gryno oro gūsio. O kiek daug galima su ja susigalvoti pramogų, kol lauki vėluojančio koncerto arba draugo.

Šortukai, kurie, beje, pagaminti iš pėdkelnių, atlieka dvejopą vaidmenį: atrodo stilingai ir karštą vasaros dieną apsaugo šlaunis nuo nereikalingo sudirgimo, kai jos mėgsta bučiuotis ir liestis kiekviename žingsnyje.

Pirkti „Julia Janus“ tuniką

Pirkti „Julia Janus“ basutes

Julia Janus suknelės Julia Janus suknelės Julia Janus suknelės Julia Janus suknelės

Ši žalia suknelė mane papirko savo dviejų audinių deriniu: lino ir šilko. Manau, kad tokia detalė suknelei suteikia elegancijos ir labai gražiai atrodo, kai vėjas žaidžia jos lengvumu. Būtent ja puoščiausi saulėtą sekmadienio rytą eidama savęs apdovanoti spalvingų žiedų puokšte.

Pirkti „Julia Janus“ suknelę

Julia Janus suknelės Julia Janus suknelės

Papasakosiu istoriją apie suknelę, kuri turėjo užtrauktuką nugaroje. O kadangi aš dievinu improvizacijas, tai tą užtrauktuką ne iki galo išnaudodavau. Todėl dažnai susilaukdavau pastabų apie neužtrauktą iki galo užtrauktuką. Ach, ir nė vienos apie tai, kad užtrauktukas galėtų dar žemiau sustoti. Aš manau, kad su sagelėmis mano filosofijoje yra panašiai: ne visoms joms suknelėje turi būti lemta užsisegti. O ypač, jeigu tai vasara ir einu į susitikimą su draugais arba tiesiog pasivaikščioti senamiesčio gatvėmis.

Kitas atradimas šioje suknelėje tai spalvos ramybė. Ji užburia ir nesinori prie jos nieko daugiau tik raudonų lūpų ir bijūnų.

Pirkti „Julia Janus“ suknelę

Julia Janus suknelėsJulia Janus suknelės Julia Janus suknelės

Rinkdamasi ketvirtąją turėjau nemažai abejonių dėl kišenių, jų dydžio ir lokacijos. Bet atrodo, kad Julija kurdama kolekciją nusprendė papirkti ir nupirkti mus damas detalėmis. Suknelei suteikiau „pasimatavimo šansą“ tik pamačiusi raudoną akcentą. Ir tą pačią akimirką ji tapo nebe pilka, bet raudona. O kai užsivilkau, tai tos pačios mane bauginusios kišenės silueto formavime tapo ne trūkumu, o privalumu. Ovacijos. Labai laisvai ją pasirinkčiau galerijos atidarymo renginiui. O gal net ir pirmajam pasimatymui.

Pirkti „Julia Janus“ suknelę

Julia Janus suknelėsJulia Janus suknelės Julia Janus suknelės Julia Janus suknelės

Išvada labai paprasta: jau seniai praėjo tie laikai, kai suknelės pilnesnio sudėjimo moteriai asocijuodavosi su beformiu, bespalviu ir į slėpynių žaidimą labiau panašų gaminį. Taip, tiesiog gaminį, kuris skirtas pridengti kūną. Dabar mes galime jomis puoštis ir puošti kitų akis, atskleisti savo nuotaikas per jų spalvas bei siluetus ir, žinoma, sustiprinti savo žibėjimą jų fone.

Pasimėgaukite ir jūs!

 

 

 

 

 

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Tolerancija kūno formai. Kas tai?

Tolerancija – tai gebėjimas priimti ir gerbti žmones su skirtingu tikėjimu, idėjomis ar vertybėmis. Būti tolerantišku, tai susilaikyti nuo neigiamų minčių ir žodžių apie kitokius nei tu  pats.

Mes jau mokomės būti tolerantiški odos spalvai, tikėjimui, lytiškumui, kultūrai, pažiūroms. Pats laikas į šį sąrašą įtraukti ir kūno formas. Ilgas, trumpas, lieknas, storas, strazdanotas, raumeningas, su celiulitu, be kojos – nesvarbu! Man labai patiko vienos merginos, vardu Dovilė, pasakymas: „Leiskime žmogui būti žmogumi.“ Argi neįkvepiantys žodžiai?

Aš pati turiu didelę užduotį sau: žiūrėdama į žmogų matyti jo žodžius ir mintis, vietoj kūno formų, spalvos ir bendros išvaizdos. Ar man tai pavyksta? Ne visuomet, bet aš stengiuosi.

Mano supratimu tolerancija kūno formai, tai besąlygiškas jos įvairovės priėmimas. Labai dažnas komentaras būna: viskas gerai su tuo dydžiu, bet iki tam tikros ribos. Čia būtų tas pats, kas ir pasakymas: viskas gerai su tais juodaodžiais, bet iki tam tikro spalvos tono. Norėdami būti tolerantiški kitokiam nei mes patys, negalime kelti jam reikalavimų, koks tu dar esi geras ir kada tampi nebepriimtinas. Juolab, kad kūno formos yra individuali gamtos suteikta dovana kiekvienam mūsų. Savo genetika mes galime skirtis, kaip diena ir naktis. Savo mintimis, kaip vakaras ir rytas. Savo grožiu….palaukite, gal išvis nekiškime čia to grožio, nes jis net neturėtų būti žmogaus vertinimo rodiklis, kaip ir ,beje, pati kūno forma.

Dalyvaudama  dizaino savaitės parodoje „We. Beauty of diversity“, kurioje eksponuojami dizainerės Julia Janus bei stiklo menininkės Agnieszka Bar darbai, paklausinėjau svečių, kas jiems yra tolerancija žmogaus kūno formai. Ausys maudėsi karališkų ledų jūroje besiklausant:

„Tolerantiški žmonės neturi atsakymo į klausimą, kas yra tolerancija žmogaus kūno formai, nes jiems niekada nekyla minčių, kad jis gali būti dėl to diskriminuojamas“ (Marius)

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Aš myliu tave

body positive, gerry weber, dydis nesvarbu, plus size fashion„…o jeigu myli, tai myli visą žmogų, koks jis yra, o ne kokį norėtum, kad jis būtų“,- Lev Tolstoj „Ana Karenina“.

Nors iš tiesų norėjau papasakoti apie savo nesibaigiančią meilę suknelėms.

Man nesvarbu, koks tai metų laikas, nes aš jomis mėgautis galiu ir mūvėdama kelnes ir tiesiog vaikščiodama po miestą nuogomis kojomis. Man nesvarbu jų ilgis, plotis ar spalva. Kartais, kai viena suknelė man atrodo nuobodokai, aš ją suderinu su kita suknele. Taip, būtent, ant suknelės užsivelku kitą suknelę ir bėgu reikalų tvarkyti. Nes taip smagiau ir pati save nustebinu kaskart užmetus žvilgsnį į atspindį vitrinoje.

Dažnai mėgstu savo mylimąsias derinti su švarkais, žaketais ar lengvais paltais. Kuomet prasegtas vieno iš minėtųjų  priekis tik šiek tiek atskleidžia siluetą ir visam deriniui suteikia paslapties… o kas gi slepiasi po šiuo apdaru?

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Didžiuojuosi kiekvienu žingsniu žengtu link meilės sau

body positive, meilė sau, dydis nesvarbu

Labas vakaras.

Ilgai galvoje sukosi rašyti ar ne.

Mano kelias į savęs, savo kūno pripažinimą, kad esu tokia, kokia esu, vyksta be proto seniai. Klumpu, kylu, vėl klumpu, bet iš visų jėgų stengiuosi susidraugauti su savimi. Tiesa, šiais stereotipų ir lieso kūno kulto laikais, ta kova be proto sunki, išsunkianti ir kartais atrodo tokia beviltiška.

Augau šeimoje, kurioje maistas buvo tikrai ne toks, kad vien daržovės ir visi kiti sveikos mitybos elementai. Tai buvo normalios tradicinės šeimos maistas. Nebuvau stora, bet ir ne sliekutis. Tačiau visada jaučiau tą tokį spaudimą, kad reikia žinoti, kaip atrodai, kad reikia atitikti standartus. Augant pradėjau nekęsti savo kūno, pavydėti draugėms, kurios lieknutės ir valgė be problemų bandeles, ledus ar tai, ką sau jau ribojau. Dieve, o juk tada aš tikrai buvau tik paauglė. O jau turėjau įvarytus kompleksus. Su kiekvienais metais, su kiekvienu gyvenimo laikotarpiu tie kompleksai tik augo ir bujojo.

Po pirmagimio prasidėjo mano tikrasis pragaras. Nėštumo metu laikraščių ir televizijos priburtos iliuzijos apie rožinę mamystę dužo ir skilo su lig kiekviena diena. Neramus mažylis, nemylimas žmogus šalia, pati nebežinanti, kaip gyventi su tuo gyvenimu, kuriam visiškai nebuvau pasiruošusi.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Dievinu sijonus, bet sijonkelnes – dar labiau

Plius dydis, Plus size, culottes, style, blogger, fashion

Sijonkelnės arba tarptautinėje mados arenoje kulotėmis vadinamas drabužis yra mano vienas mėgstamiausių pasirinkimų. Aš galvoju, kad jos buvo sukurtos tokioms kaip aš, nemėgstančioms apsispręsti, ar sijonu, ar kelnėmis šiandien norisi apgaubti savo ilgąsias gazeles.

Drabužis šiek tiek atveriantis fantazijos erdves. Gali nešioti jas tiek su aukštakulniais, tiek su sportinio tipo avalyne, kai norisi savo kojoms suteikti laisvadienį.Bet svarbiausias elementas, kad nereikia jų bijoti. Kažkada viena dizainerė man užsiminė: tik drąsios moterys renkasi šį kūrinį. O aš sakau, kad tai tik drabužis ir daug drąsos jį apsirengti nereikia. Juk nesiruoši šokti su guma nuo tilto.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Jaukinuosi save, kaip mažasis princas jaukinosi lapę

Mano istorija nėra kažkuo išskirtinė. Ji apie romaną, trunkantį visą gyvenimą. Bet ne tarp princo ir princesės. O tarp manęs ir mano kūno. Tai pasakojimas apie santykius, kurie savyje talpino daug destrukcijos, kėlė nerimą, priklausomybę ir gąsdino. Ir iš šių santykių niekaip negalėjau ištrūkti. „Kol mirtis mus išskirs“ – buvo pasakyta nebyliai vienas kitam man vos tik gimus.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Mylėti save – jaunai merginai misija neįmanoma?


Mylėti save – jaunai merginai misija neįmanoma. Tokia nuostata kažkokiu būdu mano jaunatviškoje galvoje įsitvirtino jau vos perkopus dešimties metų ribą. Jau tikrai fone galiu išgirsti skeptiškesnių žmonių (ypač moterų) prunkštelėjimą – juk ji dar per maža visa ką suvokti. Ir sutinku, ir nesutinku – tada tai atrodė rimta, dabar manau, kad nebuvo labai suaugėliškai rimta, tačiau tokia „tiesa“ buvo tikrai laki ir prilipo labai labai ilgam. Bet gal apie viską nuo pradžių.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Mane išmokė visas gyvenimo bėdas ir problemas suversti svoriui ir veidrodžiui

Body image
Buvau, esu bei, matyt, jau ir liksiu „pliusinio“ dydžio.
Ne, manęs niekas neužgauliojo mokykloje. Ne, manęs niekas neskriaudė kieme. Gal kartą ar kitą, tačiau gyvenimo man bendraamžiai labai negadino. Visada su jais sutariau, visada buvau sava. O, jei ir nesava, tai skaudžių komentarų nelabai ir pamenu.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Tamsios spalvos lieknina, o ryškios storina?


Tamsios spalvos lieknina, o ryškios storina.
Ar ne tokias taisykles dauguma mūsų turime užtvirtinę mintyse? Ir būtent jas taikome kuomet einame savęs apdovanoti nauju garderobu arba tiesiog matuojamės visas iš eilės sukneles ir net neplanuodamos jų pirkti.
Tik užėjus į parduotuvę akys nuskanuoja bendrą spalvų kontingentą, o kojos iškart neša prie tamsių spalvų siluetų.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter
1 2 3 4