Mylėti save – jaunai merginai misija neįmanoma?


Mylėti save – jaunai merginai misija neįmanoma. Tokia nuostata kažkokiu būdu mano jaunatviškoje galvoje įsitvirtino jau vos perkopus dešimties metų ribą. Jau tikrai fone galiu išgirsti skeptiškesnių žmonių (ypač moterų) prunkštelėjimą – juk ji dar per maža visa ką suvokti. Ir sutinku, ir nesutinku – tada tai atrodė rimta, dabar manau, kad nebuvo labai suaugėliškai rimta, tačiau tokia „tiesa“ buvo tikrai laki ir prilipo labai labai ilgam. Bet gal apie viską nuo pradžių.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Mane išmokė visas gyvenimo bėdas ir problemas suversti svoriui ir veidrodžiui

Body image
Buvau, esu bei, matyt, jau ir liksiu „pliusinio“ dydžio.
Ne, manęs niekas neužgauliojo mokykloje. Ne, manęs niekas neskriaudė kieme. Gal kartą ar kitą, tačiau gyvenimo man bendraamžiai labai negadino. Visada su jais sutariau, visada buvau sava. O, jei ir nesava, tai skaudžių komentarų nelabai ir pamenu.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Tamsios spalvos lieknina, o ryškios storina?


Tamsios spalvos lieknina, o ryškios storina.
Ar ne tokias taisykles dauguma mūsų turime užtvirtinę mintyse? Ir būtent jas taikome kuomet einame savęs apdovanoti nauju garderobu arba tiesiog matuojamės visas iš eilės sukneles ir net neplanuodamos jų pirkti.
Tik užėjus į parduotuvę akys nuskanuoja bendrą spalvų kontingentą, o kojos iškart neša prie tamsių spalvų siluetų.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Visos mes galim intriguoti

Jau seniai galvojau, kaip norėčiau padaryti apatinių fotosesiją su didesnių apimčių modeliais. Prikalbinti merginas sudalyvauti fotosesijoje nebuvo taip sunku. Netgi sakyčiau, kad visos sutiko man net nepradėjus naudoti savo įtikinėjimo subtilybių. Labai džiaugiausi, kad damoms apsinuoginti prieš foto kamerą nebuvo didelis iššūkis.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Jei viską reikėtų apibrėžti vienu žodžiu, tas žodis būtų baimė

fim
Jau darželyje buvau „ta stora“: aukšta, stambi ir kitokia nei kiti vaikai. O norėjau būti kaip visi, norėjau ir aš dėtis gražias rožines sukneles, madingus drabužius, tokius, kokius nešioja visi vaikai. Bet taip niekada nebūdavo. Darželyje per šventes visos mergaitės būdavo princesės, fėjos, snieguolės, o kas buvau aš? Karlsonas! Storas aukštas Karlsonas.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Karas su kilogramais vardan „laimės“

Foto iš asmeninio Viktorijos albumo Foto iš asmeninio Viktorijos albumo
Paauglystėje simpatija mane pavadino stora. Šiandien aš nusijuokčiau jam į veidą ir specialiai nueičiau suvalgyti ledų. Bet tada man buvo keturiolika ir aš buvau silpna, todėl tie žodžiai mažo vyruko pavidalu apsigyveno kažkur smegenų kamputyje ir po truputį augo. Kaskart, kai žiūrėdavau į veidrodį arba eidavau pro parduotuvių vitrinas, tas piktas vyrukas iš kampučio šnabždėdavo „stora, stora, stora“ ir versdavo jaustis nejaukiai.

Read More

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter