Kas ta funkcinė rato treniruotė?

Šįkart „Dydis nesvarbu“ įrašo eterį užleidžiu savo išmintingai ir iškalbingai draugei Mildai. Ją į projektą „Sportui dydis nesvarbu“ pasikviečiau, nes jos gyvenimo vertybės, patirtis, o ir minčių sklaida labai siejasi su tuo apie ką šis projektas yra. Ir būtent šią fukncinę rato treniruotę pasiūlė įdėti dėl to, kad ji nors ir nauja bei greitai populiarėjanti, bet jau yra apaugusi mitais. Ir išties, aš pati jos visuomet bijodavau, nes atrodydavo, kaip olimpinė sporto šaka, kuri man bus neįveikiama. KLYDAU.

Po teksto įkėliau ir kadrą iš skrynelės „fuckedup“.

Tad žodis Mildai:

“Kas ta funkcinė rato treniruotė?” – buvo tikriausiai dažniausias ir aktualiausias klausimas iki pat treniruotės išvakarių. Funkcinė – kaip pirmokams skiemenavo treneris Liutauras, – tai kai atliekam realiam gyvenime pritaikomus veiksmus. Intervalinė – kai pratimus atliekame tam tikrais intervalais. Ratas – nes pratimus atliekame cikliškai, ratu. “O tai čia reiks daug šokinėti, šliaužioti ir padangas vartyti?”, “O tai čia kur iki apsivėmimo, taip…?” – vis baikščiai sklandė tartum aidas, atgarsiai, nuogirdos ir legendos. Ir aš meluočiau sakydama, kad man nebuvo truputį neramu.

 Čia aš šališka – Get Fit sporto akademijoje būnu dažnai, ilgai ir jau seniai, o Circle Training (Funkcinės rato) treniruotės man yra vienos mėgstamiausių: jose nėra monotonijos, kaskart dirbi vis kitaip, jų metu jautiesi būryje, nors dirbi sau ir su savimi, jos pakankamai sudėtingos, kad po treniruotės jaustumeisi padirbėjęs, tačiau įveikiamos ir pritaikomos prie individualių poreikių ir aplinkybių, ir šį sąrašą dar galėčiau tęsti. Vis tik atsivesti į ją Giedrę – “Sportui dydis nesvarbu” sumanytoją ir sielą, o kartu ir būrį smalsių, tačiau kiek nedrąsių veidų, baugino. O jei pasirodys, kad be sportinio pasirengimo ji nėra tinkama? O jei žmonės neras savo lygmens ir jiems bus tiesog per sunku? O jei bus neįdomu? Zujo tarsi bitės šie ir panašūs klausimai man galvoje, tačiau o, kad aš būčiau žinojusi!

 Nors treniruotė prasidėjo nuo pasipasakojimų apie stuburo išvaržas ir juokelių apie tai, kad po tokio apšilimo jau galima drąsiai eiti namo (bėgom, šokinėjom, darėm atsispaudimus, pritūpimus, burpius, ir ko tik nedarėm!), buvo labai gera apsidairius pamatyti jaunų ir kiek vyresnių, lieknų ir kiek stambesnių, vyrų (pagaliau turėjom vieną!) ir moterų, kiekvienas dirbančių savo greičiu, savo pajėgumu ir savo tikslui. Per pačią treniruotę girdėjau keiksmų (ypač per burpius), bet girdėjau ir juoko, paskatinimo žodžių, linkmų šūktelėjimų vieni kitiems. Ir visgi maloniausia dalis laukė po treniruotės: “Šakės, kaip patiko”, sako viena dalyvių, “taip įdomu ir nenuobodu!”.“Per treniruotę maniau mirsiu,” raudonu veidu nugąsdina kita, “bet tas jausmas po treniruotės – WOW. Vien dėl jo verta”.  Ir nei stuburo išvaržos, nei dydis, nei amžius, nei patirtis, anei lytis nesutrukdė nors ir visiems kartu, tačiau individualiai pasimėgauti gera doze aktyvaus pajudėjimo. 

O būtent tai ir yra priežastis, dėl kurios aš šiame projekte – dalintis meile judėjimui ir sportui, rodyti, koks jis įvairus, įdomus ir galingas: kaip jis veikia ne tik mūsų kelnių dydį, bet ir daug svarbesnę vidinę būseną ir mūsų santykį su savimi ir pasauliu. Jau laukiu kito antradienio!

Iš kurapkos ir povo „fuckedup“ skrynelės

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *