Agnė Dulskienė: neprivalau atitikti kitų lūkesčių

Stilingoji asmenybė Agnė Dulskienė

Tą akimirką galvojau, kad žemė slysta iš po kojų. Rūkiau vieną po kitos visas pakelyje buvusias cigaretes ir atrodė, kad iš tos duobės, kurioje atsidūriau niekaip man nepavyks išsikapstyti. Viskas griuvo man prieš akis.

Nors iš tiesų buvo priešingai.

Taip, kuomet Agnė atleido mane iš darbo, sugriuvo mūsų darbiniai santykiai. Tačiau tuo pačiu metu buvo pradėti kloti naujos draugystės pamatai.

Ji taip gražiai ir ramiai gali tau pasakyti, kad laikas vėl žibėti, kai šviesa prigęsta. Ir taip pat duoda išminties priimant sprendimus, kurie vėl gali įklampinti net nemirktelėjus.

Susipažinkite: reklamos agentūros vadovė, dviejų nuostabių vaikinų mama, ir, svarbiausia, stilingoji asmenybė Agnė Dulskienė.

Kai savivertės neįtakoja kitų lūkesčiai

Daugiausia komplimentų sulaukiu, kai šviečia mano akys, esu rami viduje, nesistengiu niekam įtikti ir patikti.

Stilinga asmenybė Agnė DulskienėPapasakosiu neseniai nutikusią istoriją.

Susitariau susitikti su drauge. Ji pažadėjo mane pasiimti iš darbo ir drauge važiuoti savais keliais. Oras gražus, stoviu prie gatvės, laukiu draugės. Šalia stovi dvi mašinos. Iš arčiau stovėjusios išlipa pagyvenęs vyras, išskuba savais reikalais, o mašinoje lieka laukti pagyvenusi moteris. Dar kiek palaukus atsidaro mašinos durys ir moteris tiesia gėlių puokštę (žinai, tokių gražių, ryškių sodo gėlių puokštę) su žodžiais: „aš noriu jums padovanoti gėlių. Į jus taip gera žiūrėti“…

… o ta kita mašina, pasirodo, buvo mano draugės. Kuri laukė ir matė visą šį gražų įvykį (kaip abi nematėm viena kitos – neturiu supratimo, bet šį kartą istorija tikrai ne apie tai).

Įsivaizduoji?

Ar dažnai gauni gėlių „šiaip“ iš pagyvenusios Moters?!  Aš – ne. Net sulaikiau kvapą ir likusią savaitės dalį pravaikščiojau išsišiepusi.

Daugiausia komplimentų sulaukiu, kai šviečia mano akys, esu rami viduje, nesistengiu niekam įtikti ir patikti. Ne tuomet, kai idealiai atrodau, o kuomet jaučiuosi laiminga. Kai esu savimi. Paradoksalu.

Savi-vertė man yra aiškus suvokimas, kad aš esu. Ir tai jau yra vertė.

Kad savęs neturiu mylėti ir gerbti už tai, ką padariau ar tai, ko nepadariau, o tiesiog vertinti ir branginti, kad esu, kokia esu. Neprivalau atitikti niekieno lūkesčių. Mokausi eiti paskui save, paskui savo pojūčius, paskui savo tiesą. Būti savo pačios vis geresne versija. Ir, beje, toks pojūtis tikrai buvo ne visada.

Kai „aplanko“ duobės

Mes lietuviai mėgstam gyventi kančioje. Išties reikia daug drąsos būti laimingu, džiaugtis, mėgautis gyvenimo dovanomis.

Kai mane aplanko „duobė“ – aš joje ir būnu. Nepanikuoju, o būnu. Priimu visas kylančias emocijas, fiksuoju, leidžiu sau liūdėti, verkti, savęs gailėtis…

Mėgstu medituoti, eiti į savo tylą bei ieškoti ten savo ramybės. Man iš ties brangu, jei yra šalia žmogus, kuriuo pasitikiu, su kuriuo galiu iš šono pamatyti duobę ir pradėti vertinti situaciją per atstumą. Tai padeda. Tuo periodu ypatingai jautriai bandau jausti, ko man labiausiai reikia ir rūpintis savimi. Patinka sportuoti, nes tie mažieji laimės hormoniukai vis tik po truputį daro savo darbą.

Kai mano kūnas – mano namai

Kūnas – namai, kokius turiu, tokiais ir džiaugiuosi. Namai, kuriuos branginu, puošiu, puoselėju, myliu.

Stilingoji asmenybė Agnė Dulskienė

Geriausia metafora pirmiausia ateinanti į galvą, kas man yra kūnas – tai namai.

Mano Namai.

Namai, kokius turiu, tokiais ir džiaugiuosi, kuriuos branginu, puošiu, puoselėju, myliu. Kuriuose man saugu ir ramu, kuriuose jaučiuosi stipri ir silpna, mylinti, kurianti, besiilsinti, besitvarkanti. Namai, į kuriuos neįsileidžiu visų, jei matau, kad ateina su piktumu ir, atvirkščiai, be galo džiaugiuosi, kai aplanko man svarbūs žmonės, patirtys.

Prisišiukšlinusi (visko pasitaiko) einu vėl tvarkytis. Remontuoti, kai pradeda byrėti. Kai tik namus palieku be priežiūros, jie tarsi pradeda liūdėti, dulkėti ir būti nejaukūs. Juose nebelieka laimės ir šviesos. Taigi man mano kūnas – mano namai.

Kai norisi rekomenduoti knygas su žinute

Tai, kaip jis dėsto mintis, kaip aprašo charakterius, kaip veda skaitytoją – unikalu.

L. Tolstojus

Rekomenduoti drąsu.

Skaitau daug ir labai įvairių knygų. Mano autorius – favoritas – nepamainomas, nepakeičiamas L. Tolstojus. Tai, kaip jis dėsto mintis, kaip aprašo charakterius, kaip veda skaitytoją – unikalu.

Tuo tarpu kelios šiandienos rekomendacijos: pilna šviesos ir neišsenkančios gyvenimo išminties K. Antarovos „Du gyvenimai“. Knyga, kurią norisi skaityti lėtai, ilgiau pabūti su perskaityta mintimi, o jei dar yra su kuo ir padiskutuoti apie tai, ką perskaitei – rojus.

Italų autorės E. Ferrante Neapolietiška istorija keturių knygų serijoje. Čia pasakojama apie daugiau nei penkis dešimtmečius trunkančią dviejų moterų, užaugusių skurdžiame Neapolio kvartale, draugystę. Mane kabina pažintis su detaliai aprašoma kita – itališka kultūra ir, be jokios abejonės, kaip vystosi žmonių santykiai. Šiandiena į lietuvių kalbą yra išverstos dvi – „Nuostabioji draugė“ bei „Naujoji pavardė“. Laukiu tęsinių.

Kai įkvepia Asmenybės

Mane labiausiai įkvepia tikrumas, autentiškumas, savitumas, unikalumas, drąsa būti savimi ir drąsa klysti…

Įkvepia, kai šneka širdimi. Įkvepia Asmenybės (kaip ir daugumą mūsų). Nesvarbu, kokioje srityje ar kokia veikla užsiima, visai nesvarbu, ar tai žinomas žmogus, ar netikėtai sutiktas. Svarbu pagautą akimirką pasidžiaugti kito darbu, mintimis, pojūčiais, patirtimi…

Specialiai neseku žmonių. Kaip sako viena ryškiausių asmenybių mūsų Lietuvoje,  E. Mildažytė, „man per daug įdomus mano pačios gyvenimas“. Visiškai sutinku. Gaudau akimirkas, t.y. tai, ką tą kartą įdomaus rodo mano google ar facebook . Nors labiau esu šalininkė gyvo pokalbio, gyvo kontakto.

Tai kada kavos?

Nespalvotų nuotraukų aut. Raimonda Vyšnia.

Spalvotos nuotraukos iš Agnės asmeninio archyvo, išskyrus tas, kurios paimtos iš google pasinaudojant „čia ir dabar“ akimirka.

Pasisemkite stiliaus įkvėpimo ir iš kitų stilingųjų asmenybių:

Erikos Umbrasaitės – knygų „Vienos krūties istorija“, „Prancūzija mon Amour“ autorė,

Donato Puslio – www.bernardinai.lt vyr. redaktorius, knygų mylėtojas ir kelionių po mokyklas įgyvendintojas,

Monikos Požerskytės – fotografė, menininkė, asmenybė,

Dr. Austėjos Landsbergienės – moteris, keičianti stereotipus švietime, auklėjime ir tai, koks yra moters vaidmuo visuomenėje.

share!Share on FacebookPin on PinterestTweet about this on Twitter
SHARE:


0 comments so far.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

ĮKVEPIANTYS VIDEO