Tas slidus žodis „grožis“

Tik išvydus šią reklamą mintyse pradėjau putotis: kaip jūs nesuprantat, ką darote?

Juk tokiu kvietimu tik dar labiau žalojate jaunas paaugles su artėjančia, o gal jau ir vykstančia branda, kuomet jos ypač jautriai suvokia savo kūno stiprumą, išskirtinumą ir gan aštriai priima terminą „grožis“.Tas slidus terminas grožisTokiu momentu, kai jos dar tik statosi savivertės pagrindus, kai bando atskirti savo nuomonę ir suvokimą apie pasaulį, nuo to, ką apie jį kalba aplinka.

Bam, toks kvietimas: „atrodyk – gražiau“.

Nes net nematydami tavęs, mes žinome, kad tikrai neatrodai pakankamai graži????

Kaip mes žaidžiame su ugnimi pasitelkdami sąvoką „grožis“

Aš manau, kad galėčiau ramiau reaguoti, jeigu visuomenėje sąvoka „grožis“ ir visas jo konceptas iš principo neturėtų tokių neigiamų atspalvių susijusių su tuo kaip merginos, moterys ir galų gale vyrai mato save šios žodžio fone.

Teoriškai paauglys internete ir socialiniuose tinkluose praleidžia apie 9 valandas per dieną. Tikėtina, kad per šį laiką jis pamato šimtus, jeigu ne tūkstančius atvaizdų, siejamų su „idealiu“, „gražiu“ kūnu.

Kartu jie sulaukia žinutės, kad gražūs žmonės prilygsta idealiems, o grožis 99,99 proc. rišamas su itin lieknu modelio kūnu, kuris daugeliu atveju yra dar ir koreguojamas photoshopu (straipsnis apie tai čia).

To pasekmė, kaip paauglys neigiamai ir neadekvačia pradeda priimti savo paties kūno vaizdą veidrodyje. Naudojasi „sveikos mitybos“ principais, kuriuos išmano tiek, kiek jie padeda sumažinti skaičiukus ant kompozicinių svarstyklių ir alina save sporto salėse, nes tik tuomet atrodys gražiau.

Apklausų ir tyrimų duomenys negailestingi:

20% paauglių „retai“ arba „niekada“ yra patenkinti savo kūno vaizdu.

31% paauglių išbandė bent vieną dietą per pastaruosius 6 mėnesius

44% paauglių specialiai ignoruoja valgymus, kad galėtų reguliuoti savo svorį.

52% paauglių jaučia didelį spaudimą iš medijos šaltinių pakeisti jų kūną.

65% paauglių bijo priaugti svorio (statistika paimta iš čia).

Burbėti neverta, geriau mokinkimės kritiškai mąstyti, kas tas „grožis“

Taigi, ataušus emocijoms ir sugrįžus blaiviam protui atgal į namus, pagalvojau, kad tiesiog mano nuomonės pasakymas apie tokias reklamas būtų nukreipta tik į sporto klubą ir vadintųsi „5 minučių paburbėjimas“.

Tačiau, ką tai duotų mamoms, kurios reklamose „atrodyk – gražiau“, skirtose jų dvylikametėms ir vyresnėms dukroms, jau turinčių pastabų savo besikeičiančiam kūnui, įžvelgia problemų.

Todėl čia yra puiki proga pakalbėti apie tai, ką mes galime papasakoti ir ko išmokinti savo jaunas maištautojas apie kritinį mąstymą ir realybę, skaitant bei matant tokias ir panašias reklamas.

Dalinuosi ne tik vaiko uragano Ūlos mamos Aistės mintimis, kokias galimybes ji mato tokioje reklamoje. O ir taip pat Lietuvos Sveikatos Universiteto dėstytojos, mokslininkės, trenerių rengimo mokyklos „ActiveTraining“ programų direktorės dr. Simonos Pajaujienės komentarais, ką vertėtų žinoti apie sveiką kūną ir sveiką sielą jame.


Aistė Jūrė tinklaraščio „Ū ilgoji“ rašytoja ir šešiametės Ūlos mama.

Tas slidus terminas grožis_Aistė

Foto Vaida Tamošauskaitė

Tiesą sakant, jei mano vaikas parodytų šios stovyklos reklamą, neimčiau iškart skelti motyvacinės „body positive“ kalbos.

Nors įtarimų dėl jos savivertės kiltų.

Man pirmiausia būtų įdomu sužinoti, kodėl dukrai tai aktualu ir atsargiai bandyčiau paklausti, neturėdama intencijos atkalbėti nuo dalyvavimo.

Kitas žingsnis, kurį aš daryčiau – įsitikinčiau, ar būdama 12 metų ji jau moka adekvačiai analizuoti informaciją.

Tas slidus terminas grožis_Aistė

Ar supranta, jog plakate esantys teiginiai ir vaizdiniai nėra visuotinė tiesa, ar gali surasti stovyklos organizatorius ir sužinoti daugiau informacijos apie juos, ar geba atrasti alternatyvių panašaus pobūdžio stovyklų ir išsirinkti jai labiausiai priimtiną.

Tikiu, kad po šešerių metų, kai Ūlai iš tiesų bus 12, ji jau supras šiuos dalykus.

Galbūt ir dėl mano darbo specifikos, mes jau dabar nemažai kalbame apie reklamas. Nebūna karto, kad laukdamos troleibuso, neaptartume stotelėje kabančios reklamos – į ką ji kreipiasi, ką bando įsiūlyti.

Visuomenėje, kurios normos keičiasi netolygiai, o internetas pilnas įvairaus pobūdžio, dažnai ir labai mėgėjiškų reklamų, svarbiausia ugdyti vaiko kritinį mąstymą.


Simona Pajaujienė Lietuvos sporto universiteto dėstytojai, Europos sveikatingumo asociacijos „EuropeActive“ (Briuselyje) profesionalų standartų komiteto narė.

Tas slidus terminas grožis_Simona

Mano nuomonė griežta!

Stovyklų su tokiu pavadinimu negalima toleruoti!

Tai tiesioginis reisas į psichologinius sutrikimus: nepasitenkinimą savo kūnu, negatyvų kūno vaizdą, per mažą savivertę, depresinius išgyvenimus ir net valgymo sutrikimus!

Mano kaip trenerės 25 metų patirtis sveikatingumo pasaulyje, aktyvios gyvensenos specialistės, dėstytojos ir mokslų daktarės, tiriančios būtent šią problemą, žinios leidžia sakyti: STOP!

Negalima tiesmukiškai formuoti paauglių noro atrodyti gražiai.

Joms ir taip nelengva, juk paauglystės metu merginų kūnai reikšmingai keičiasi, formos apvalėja, riebalų kiekis didėja, o mes norime formuoti amžinosios „Lolitos“, nesubrendusios ir vaikiškų dydžių bei naivumo ikonos garbinimą.

Ar pagalvojate, KĄ DAROTE?

Mokslas turi neginčijamus įrodymus, kaip paauglių nepasitenkinimas savo kūnais prisideda prie valgymo sutrikimų arba nutukimo formavimosi. Kad tokios merginos fizinį aktyvumą naudoja kaip kovą prieš kalorijas ir gražių formų siekimą.

Taip tiesiog NEGALI BŪTI!

Vartotojiškoje vakarietiškoje visuomenėje sveikata tampa alibi gerinant išvaizdą! Tiek ir mano disertacijoje, tiek ir straipsniuose pilna rekomendacijų KĄ DARYTI.

Keletas jų:

  1. Būtina mažinti neigiamo savo kūno vertinimo raidą.

Kritiškas nusiteikimas savo kūno atžvilgiu, griežtos dietos ir sunkios priverstinės treniruotės neskatina ilgalaikių sveiko gyvenimo būdo įpročių.

Rekomenduojama susitelkti į sveikų įpročių ir požiūrio į savo kūną propagavimą, o ne į svorio mažinimą ir kūno dizainą.

  1. Labiau sekti funkcinius rodiklius, o ne kūno svorį.

Kūno svoris tiksliai neparodo fizinės būklės ir FP bei kūno riebalų kiekio, todėl nepagrįstas svorio reguliavimas gali iššaukti įvairias sveikatos problemas.

 

  1. Būtina daugiau dėmesio skirti subalansuotos mitybos principų sklaidai ir vengti naudotis mokslu nepagrįsta informacija.

 

  1. Svarbu įgyti žinių, susijusių su fizinio krūvio dozavimu kūno masės kontrolės tikslais, atkreipiant dėmesį į problemas, atsirandančias dėl persitreniravimo.

 

  1. Būtina didinti sveikatos raštingumą valgymo ir fizinio aktyvumo, kontroliuojant kūno masę, klausimais.

Būtina lavinti kritišką mąstymą, atmetant išvaizdos stereotipus.

 

  1. PIRMIAUSIAI reikia keisti ne kūną, bet požiūrį į savo kūną…

 

Fitnesas ir visa jo pramonė dar vis stereotipiškai ir labai siaurai suvokiama pas mus Lietuvoje. Tai ne kūno dizaino vieta, o aktyvaus laisvalaikio praleidimo forma – galimybė mums judėti ir gauti iš to malonumą.

Kodėl mes norime gražių, bet nelaimingų paauglių?

Kodėl nesuprantame, kad sportas ir griežta dieta bei svorio kontrolė gali privesti prie neigiamų pasekmių (pvz. tokių kaip amenorėja)?

Ugdytojai, edukatoriai, pedagogai, treneriai – jūs esate pats svarbiausias veiksnys šių paauglių gyvensenos formavime ir svarbiausia – jų gyvenimo prioritetų pasirinkime. Todėl ugdykime jaunąją kartą atsakingai!

SHARE:


0 comments so far.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

ĮKVEPIANTYS VIDEO