Tolerancija kūno formai. Kas tai?

Tolerancija – tai gebėjimas priimti ir gerbti žmones su skirtingu tikėjimu, idėjomis ar vertybėmis. Būti tolerantišku, tai susilaikyti nuo neigiamų minčių ir žodžių apie kitokius nei tu  pats.

Mes jau mokomės būti tolerantiški odos spalvai, tikėjimui, lytiškumui, kultūrai, pažiūroms. Pats laikas į šį sąrašą įtraukti ir kūno formas. Ilgas, trumpas, lieknas, storas, strazdanotas, raumeningas, su celiulitu, be kojos – nesvarbu! Man labai patiko vienos merginos, vardu Dovilė, pasakymas: „Leiskime žmogui būti žmogumi.“ Argi neįkvepiantys žodžiai?

Aš pati turiu didelę užduotį sau: žiūrėdama į žmogų matyti jo žodžius ir mintis, vietoj kūno formų, spalvos ir bendros išvaizdos. Ar man tai pavyksta? Ne visuomet, bet aš stengiuosi.

Mano supratimu tolerancija kūno formai, tai besąlygiškas jos įvairovės priėmimas. Labai dažnas komentaras būna: viskas gerai su tuo dydžiu, bet iki tam tikros ribos. Čia būtų tas pats, kas ir pasakymas: viskas gerai su tais juodaodžiais, bet iki tam tikro spalvos tono. Norėdami būti tolerantiški kitokiam nei mes patys, negalime kelti jam reikalavimų, koks tu dar esi geras ir kada tampi nebepriimtinas. Juolab, kad kūno formos yra individuali gamtos suteikta dovana kiekvienam mūsų. Savo genetika mes galime skirtis, kaip diena ir naktis. Savo mintimis, kaip vakaras ir rytas. Savo grožiu….palaukite, gal išvis nekiškime čia to grožio, nes jis net neturėtų būti žmogaus vertinimo rodiklis, kaip ir ,beje, pati kūno forma.

Dalyvaudama  dizaino savaitės parodoje „We. Beauty of diversity“, kurioje eksponuojami dizainerės Julia Janus bei stiklo menininkės Agnieszka Bar darbai, paklausinėjau svečių, kas jiems yra tolerancija žmogaus kūno formai. Ausys maudėsi karališkų ledų jūroje besiklausant:

„Tolerantiški žmonės neturi atsakymo į klausimą, kas yra tolerancija žmogaus kūno formai, nes jiems niekada nekyla minčių, kad jis gali būti dėl to diskriminuojamas“ (Marius)

„Žmonės spiečiasi apie kitus ne dėl jų kūno formų, bet idėjų, minčių, proto. Niekada žmogaus kūno nelaikiau kaip atskaitos taško, kodėl norėčiau su juo bendrauti“ (taip ir nepaklausiau vardo).

„Žmogaus netolerancija kitokiam nei jis pats parodo to smerkiančiojo vidines problemas ir savo barjerus, kuriuos jis stengiasi išryškinti kitame žmoguje“. (Eglė)

Stipru yra tai girdėti iš žmonių, kurių mintis ir žodžius ne taip lengva rasti tarp greitai suskaitomų žurnalų žvaigždučių laimės receptų ar socialinių tinklų triukšmadarių. Įsijungus pastaruosius pamatai kitokią realiją: kažkas sau leidžia viešai iškoneveikti pilnesnės damos figūrą. Anot jo, jis žino geriau, kokia ta mergina yra nelaiminga būdama savo kūne. Bet iš tiesų, rodydamas tokią pagiežos perpildytą nuomonę tai merginai, vaikinas netiesiogiai pasako: aš bijau laimingesnių nei aš pats, todėl savo fobiją užmaskuosiu pažemindamas ją visų akivaizdoje. Tik taip jau yra, kad stiprią savivertę turintį žmogų nėra taip lengva išversti iš karalienės sosto.

Arba kita situacija, kai žinoma moteris viešai prabilo apie jai nepažįstamos merginos figūrą. Ji leido sau garsiai nuspręsti ir apie tai informuoti daugiatūkstantinę savo sekėjų minią, kuris variantas jai gražesnis: raumeningas ir neraumeningas tos merginos kūnas. Ir viskas, kas vyko vėliau, tai buvo vienas didelis patyčių katilas, kuriame visi šaipėsi vieni iš kitų, menkindami tiek kūno formas, tiek proto galimybes, tiek fizinius pajėgumus.

Abiejų situacijų atveju aš niekaip nesuvokiu, kodėl taip sunku priimti kitokį nei tu pats. Kodėl reikia išsakyti savo nuomonę apie kito žmogaus išvaizdą, kai ne tik tas žmogus, bet iš vis niekas neprašo tų pasisakymų. Ar aš būčiau stora, ar itin liekna, ar tiesiog noriu parodyti, kokius raumenis suformavau vaikščiodama į sporto salę. Nesvarbu. Nebūtina menkinti kitą tam, kad sustiprintum ir pateisintum save. Šioje vietoje ir pasimatė, kokiame lygyje mes esame, kai kalbame apie toleranciją kūno formai. Ir aš pati esu ne išimtis. Nes būna atvejų, kai leidžiu sau daugiau, nei reikėtų.

O juk galėtume į viską žvelgti daug paprasčiau ir mėgautis būdami skirtingi. Kaip viena dama gražiai pasakė: „Man kaip tik patinka būti tarp kitokių nei aš pati, nes jie mane praturtina. Ir šis supratimas ateina su amžiumi. Kuo daugiau gyveni, tuo labiau mėgaujiesi kitoniškumu“.

Mano palinkėjimas būtų ieškoti daugiau įvairių spindulių nesistengiant visus paversti tiesiog savo atspindžiais.

Dalinuosi vaizdais iš parodos „We. Beauty is diversity“. Parodą galite pamatyti Klaipėdoje „Menų fabrike“ gegužės 5 – 15 d.

Nuotraukos Vido Černiausko.

„Julia Janus“ naujos kolekcijos skirtingų formų modeliai

Dydis nesvarbu Julia Janus tolerancija kūno formai

 

 

SHARE:


0 comments so far.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

ĮKVEPIANTYS VIDEO