Vasara mums visoms ir visokioms

Vasara mums visoms_1

Pirmą kartą 10 lietuvaičių su bikiniais drąsiai stojo prieš kamerą su kvietimu vasara mums visoms.

Prieš 2 metus įvyko „Vasarai dydis nesvarbu“ kampanija.

Prieš metus „Sportui dydis nesvarbu“ teigė, kad sportui niekas nesvarbu.

O šiandien paleidžiu fotosesiją, apie kurią, jeigu nesumeluosiu, galvojau jau gerus kelis metus: „Vasara mums visoms“ su daug drąsių ir savo realių kūnų nebijančių parodyti lietuvaičių

Visuomet žavėjausi nuotraukomis, kur moterys lengvu mostu nusimeta rankšluosčius, o iš po jų atsiveria įvairovė.

Taip. Būtent. Neretušuota, nepagražinta bei niekaip kitaip nepatobulinta įvairi vasara, skirta mums visoms.

Vasara mums visoms_2

Lieknos, stambios, su fizine negalia, įvairių spalvų, po gimdymo arba prieš, su padidintomis krūtinėmis arba tiesiog be jų (nepriklausomai nuo priežasties), sportiškos arba nekenčiančios sporto, apipaišytos randais, tatuiruotėmis, nusėtos apgamais, strazdanomis, baltmės paliktais plėmais, plaukais augančiais visur ir mėlynėmis, atsirandančiomis netikėčiausiose vietose.

Visos mes tokios: įvairios, tobulai netobulos, bet gyvenančios siekdamos mėgautis vasara, rudeniu, žiema, pavasarius ir kiekviena juose esančia akimirka.

Ne visuomet randančios save ant žurnalų viršelių, maudymosi kostiumėlių reklamose arba televizijų ekranuose. Tačiau gebančios iš visų jėgų save pamilti arba bent jau pagirti už tai, kokios stiprios esam ir galim būti.

Taip, mielos lietuvaitės, VASARA priklauso MUMS VISOMS. Net ir toms, kurios dabar galvojate: na jau ne, aš šią vasarą dar negaliu.


Galvojau, kad bus sunku rasti moteris, kurios norės fotografuotis tik su maudymosi kostiumėliais.

Ieškojau 10 skirtingų moterų, su skirtingomis gyvenimo patirtimi ir figūromis, su skirtingais jausmais savo kūnų atžvilgiu. Su skirtingomis istorijomis, išgyventomis tuose kūnuose.

Užtrukau vos kelias dienas, kol suradau visas 10 moterų.

Galvojau, kad bus sunku surinkit įvairovę.

Nes norėjosi parodyti, kuo daugiau kitokių kūnų. Tokių, kurie turi fizinę negalią ir mažai rodomi žiniasklaidoje, ant podiumų ar reklamose.

Užtrukau vos vieną dieną, kol radau dvi moteris su fizine negalia. Nes jos nori būti matomos!!!!

Šiek tiek dvejojau, ar sutiks profesionalai.

Užtrukau vos vieną „send message“ mygtuko paspaudimo akimirką, kol visi pasakė „DAROM“.

Ačiū fotografei Monikai Požerskytei ir „Pix Studijos“ vairininkei Eglei, stilistei Linai Bernotaitytei, makiažo deivėms iš „SLA Academy Vilnius“ ir „H&M“ už maudymosi kostiumėlius.


 

This slideshow requires JavaScript.

Pasaulyje tokios nuotraukos jau seniai nebe naujiena. Tačiau mūsų kraštuose dar daug moterų turi savyje neišspręstų santykių su apnuoginto kūno, maudymosi kostiumėlio pavidale, demonstravimu viešose vietose.

Galbūt todėl visi taip lengvai ir greitai sutiko dalyvauti tokioje fotosesijoje. Nes nori ne tik matyti, bet ir rodyti.


Tobulumo reikalaujanti vasara?

„Aš dar bijau būti vertinama“.

„ Aš dar neturiu tokios figūros, kuri reikalinga“.

„Aš dar nesusitvarkiau su užpakaliu ir šlaunimis“.

„Aš dar po gimdymo nenorėčiau rodyti atsikišusio pilvo“.

„Aš dar neturiu tobulo paplūdimio kūno“.

Vasara mums visoms_4

Ir tai tik keletas minčių, kodėl moterys ne visos drąsiai šoka į bikinius ir lekia prie jūros ar ežerėlio gaudyti saulės spindulių.

Ir, žinoma, tame nėra nieko blogo. Mes kiekviena praeiname savo vidinius/ išorinius barjerus ir demonus, susijusius tiek su realia, tiek ir su įsivaizduojama išvaizda.

Jau senokai garsiai kalbama, kad pastoviai žiniasklaidoje rodomas idealizuotas moters paveikslas verčia į jį žiūrinčias nuvertinti savo išvaizdą.

Todėl nenuostabu, kad net 30% moterų ir merginų laikosi dietos ne dėl sveikatos, bet dėl grožio*. Arba kitaip kalbant dėl tobulo paplūdimio kūno.


Bet kas yra tas tobulas kūnas?

Prie akcijos prisijungusi fotografė Monika Požerskytė ir „Pix studija“ įkūrėja Eglė Kislovski sutiko, kad mes matome per daug retušuotų ar kaip kitaip patobulintų moterų vaizdų medijoje.

Todėl nuostabu, kad moterys sutiko nuotraukose būti neretušuotos ar kitaip patobulintos, nes vasara mums visoms ir visokioms.

Vasara mums visoms_4

Juk tikslas ir buvo parodyti moterį tokią, kokia ji yra.

Į klausimą „Kas yra tobulas kūnas?“  bandė atsakyti ir „Vasara mums visoms“ moterys. Beveik visos priėjo (nesutartai) bendros išvados, kad būtent netobulai tobuli ir skirtingi kūnai padaro mus įdomiomis bei išskirtinėmis.


Irmina

Vasara – tai pasitikėjimas ir gaiva. Vasarą aš svajoju.

Nuo vaikystės buvau izoliuota: nelankiau nei darželio, nei mokyklos. Taip užsisklendžiau savyje, pradėjau nekęsti ir gėdytis savo kūno, o ypač vasarą paplūdimyje norėdavau tapti nematoma.

Dabar mano kūnas yra mano šventovė, kurioje gyvenu. Nors ir silpnas ir kartais patiriantis fizinę kančią, bet jis yra tikras ir tai yra neatsiejama mano gyvenimo dalis.

Išdrįsusi viešose vietose dažniau rodyti randais nusėtą, socialine ir medicinine prasme kitokį savo kūną, sulaukiau ne tik skaudinančių įžeidimų, bet ir palaikančių žinučių bei komplimentų.

Prireikė daug laiko, kol patikėjau esanti ne tik graži, bet ir verta dėvėti stilingus drabužius bei maudymosi kostiumėlius.

Juk aš neprivalau savęs „remontuoti“ pagal kitų sukurtus paveikslus.

Fotosesijoje bendraudama su kitomis merginomis jaučiausi ypatinga ir supratau visų pirma esanti stipri ir daug patirties turinti asmenybė.

Mylėdama savo nestandartinį kūną galiu skleisti pozityvumą ir kitiems.

Visos mes esame unikalios, įvairios ir tuo kuriame įdomų pasaulį.

Simona

Vasara – tai tobulas laikas. Vasara – gyvenimas!

Tikriausiai jau pradinėse klasėse buvau ta didžiausia mergaitė su moteriška figūra. Kai pagimdžius du vaikus mano svoris padidėjo trečdaliu, ne kartą esu ir ašarą nubraukusi.

Tačiau pasakiau sau, kad tikrai nepaversiu viso gyvenimo tik kova su svoriu.

Darau viską, kad būčiau sveika, stipri, o mano išvaizda tikrai ne kieno nors kito reikalas. Mano kūnas – tai mano šventykla.

Nemanau, kad yra toks dalykas, kaip tobulas  kūnas maudymosi kostiumėliui. Kas vienam gražu, kitam gali būti nepriimtina.

Aš dievinu vandenį ir vien dėl savo formų tikrai neisiu maudytis tik naktimis, kai niekas nemato.

Žinau, kad žmonės spokso, spoksojo ir spoksos, nes, pripažinkim, nesvarbu, kokia tavo forma, žiopliai vis tiek ras dėl ko akis pavartyti. Bet čia jau jų bėdos, ne mano ir ne jūsų.

Svarbiausia, visada turi būti TU!

Dabar yra tas laikas, kai imu suvokti, kiek retai moterys viena kitai sako palaikymo žodžius, padrąsina ar pagiria smulkmeną, kuri gali pakeisti visos dienos nuotaiką.

Mes visos skirtingai unikalios, todėl turėtume viena kitą stiprinti, sakyti komplimentus, džiaugtis pasiekimais ir, jokiais būdais, nesmerkti pasirinkimų.

Neprivalome būti draugės, bet ir neturime dėl nežinia ko kovoti.

Odeta

Vasara – tai vidinė laisvė, basos kojos, ilgi vakarai, lengviau atmerkiamos akys, nevaikiški nuotykiai, sirpstanti meilė, kūno kvapas…

Kūnas – neatskiriama mano visumos dalis. Prisiminimų žemėlapis. Stiprybės ir gebėjimų sintezė. Burtai, kai stebi, kaip nubrozdinimus keičia nauja oda. Vedlys, vedantis paskui mylimo žmogaus kvapą ir stiprias rankas.

Pasitikiu savo kūnu, kai kovoju su liga, sūpuoju vaikus ar myliuosi.

Džiaugiuosi kojų dilgčiojimu po kelionės, atpažįstamu maudimu kas mėnesį arba lūpų perštėjimu po nakties.

Kiek bežiūrėčiau į savo atspindį, net ribiniais gyvenimo momentais, jaučiuosi labai savimi.

Šiuo gyvenimo tarpsniu didžiąją nakties ir dienos dalį esu mama (nors „vidinė mylimoji“, „meilužė“, moteris deda pastangas nelikti nuošalyje).

Priimu po gimdymų pasikeitusį kūną, siunčiu oro bučinį praeities Odetai ir nenustoju myluoti savo vaikų, jų glostyti, liesti.

Atsigręždama matau, kad draugystė su kūnu mane lydi nuo mažumės, nuo pat užgimimo jaučiausi graži ir stipri. Noriu, kad ir mano vaikai tokie jaustųsi.

Mano patarimas bijančioms užsidėti maudymukus: maudykitės nuogos 🙂

Virginija

Vasara – tai šiluma ir svajonės.

Kūnas – tai kažkas, kuo aš turiu pasirūpinti. Aš tikiu, kad jis su siela eina išvien.

Kūno pasikeitimas metų tėkmėje man neturėjo didelės įtakos.

Tas, kas buvo prieš 20 metų, praėjus šiam laikui pasikeičia, ir tuomet staiga suvoki, kad viskas keičiasi ir viską reikia priimti taip, kaip yra.

Ir nieko čia naujo neišrasi, nes viskas jau yra išrasta. Kokį kūną man davė, tokį turiu, myliu ir puoselėju.

Maja

Vasara – tai saulė ir šypsena.

Jaunystėje su vasara išgyvenau kitokį santykį.

„Neturėjau“ krūtinės ir dėl to išgyvenau didelį kompleksą. Po maudymosi kostiumėliu vilkėdavau specialią liemenėlę, kad niekas nesuprastų, jog „neturiu“ krūtinės.

Pradėjusi dirbti su savo mintimis. Dabar kūną suvokiu kaip galimybę būti žemėje. Jis yra vienintelis, kurį turiu ir tai niekada nepasikeis. Jei noriu, koreguoju, ką galiu, pavyzdžiui, sportuoju arba valgau sveikiau.

Nes koks bebūtų kūnas: aukštas, lieknas,  „turintis“ krūtinę ar brazilišką užpakaliuką, pabaiga laukia ta pati.

Gyvenimas per trumpas, kad jo nekęsčiau, todėl pasirinkau jį mylėti, juo džiaugtis ir būnant šiame momente išlikti ištikima sau.

Kristina

Vasara – tai įspūdžiai, atostogos, saulės kaitra, kuomet gali ir įdegti.

Anksčiau ji sukeldavo neigiamas mintis, dabar į tai kreipiu mažiau dėmesio. Kojos negražios, bet juk  vis tiek reikia vasara džiaugtis visiems.

Kūnas yra mano visuma. Nors judėjimo negalia ir apriboja, tačiau suvokiu, kad, jei neišmoksiu prisitaikyti prie man suteiktų sąlygų, tuomet ir negyvensiu.

Aš noriu panaudoti kūną visur, kur tik matau tam galimybes: išmokau vairuoti automobilį rankomis, aktyviai dalyvauju žmogaus teisių gynimo srityje bei sutinku įsiamžinti fotosesijose.

Savo kūną pradėjau vertinti, nes jo išskirtinumas kaip tik ir gali būti įdomus.

Visi esame įvairūs. Nereikia bijoti ar gėdytis savo kitokio kūno: liekno, klišomis kojomis, o gal iš vis be vienos kojos.

Mano sugebėjimas mėgautis visaverčiu gyvenimu yra pavyzdys ir kitiems, kad mes visi turim tokias pačias teises bei galimybes gyventi ir džiaugtis saulės spinduliais.

Justa

Vasara –  tai gamta saulė, laisvė ir bangos.

Man kūnas yra ne tik darbo įrankis, bet ir savišraiškos būdas. Todėl, kai prieš šešis mėnesius pagimdžiau vaikelį, šiek tiek išsigandau pagalvojusi apie artėjančią vasarą ir bikinį.

Nes juk teoriškai turiu būti stipri trenerė, bet praktiškai supratau, kad kūno atsigavimas po gimdymo neįvyksta tiesiog man spragtelėjus pirštais.

Džiaugiuosi, kad dabar esu gerame santykyje su savo kūnu: jis manęs klauso, aš jį priimu tokį koks yra, duodu jam laiko ir suprantu, kodėl jis toks yra.

Nemanau, kad pasitikėjimas savimi ateina susikūrus „tobulą“ kūną.

Esu sutikusi daug žmonių, kurie turėjo taip vadinamus „tobulus“ kūnus, bet jiems sunkiai sekėsi bendrauti, jų nedžiugino ligos ir traumos, kurios tuose kūnuose slėpėsi.

Todėl visuomet patariu: priimk bei mėgaukis savo kūnu ir būsi pati gražiausia.

Estera

Vasara man yra lapų šešėlių žaismas ant įkaitusio smėlio, sausos žemuogių pievos kvapas ir žiogų svirpimas.

Kūnas yra mano sielos „partner in crime“, o tai porelei, tikiuosi, dar daug laiko teks praleisti kartu.

Kai pagalvoji – kokia kvaila yra baimė būti netobulu, ne tokiu kaip reklamoje! Juk vienos tiesos, kas yra gražu ir negražu, net ir nėra.

Mano santykis su kūnu kasdien gerėja. Puikiai pamenu, kai prieš kelis metus kolegė pasakė, kad man turėtų tikti baltos spalvos drabužiai.

Taip ir likau į ją žiūrėti galvodama, kaip gi ji nesupranta, jog tikrai negali – juk balta spalva tinka tik „teisingo” ir „proporcingo” sudėjimo žmonėms.  O man – tik juoda ir dar „maišas” – toks, kad tik plaštakos, kojos ir kaklas kyšotų.

Šiandien spinta vis šviesėja ir suprantu, kad balta tikrai man tinka.

Svarbiausia yra pažinti pasaulio įvairovę, skirtingas kultūras ir žmones, kad suprastume, kokią stiprią iliuziją apie aplinką ir jos funkcionalumą susikuriame savo galvose.

Daugiau nei pusę gyvenimo domiuosi psichologija, tad visad pastebiu ir priimu žmonių skirtumus – genetiškai paveldėtus ar aplinkoje išugdytus.

Ir taip keista, kad labai ilgai taip nevertinau kūno. O juk visi mes esam tobulai netobuli žmonės: unikalūs bei gražūs!

Neringa

Vasara – tai atsipalaidavimas, bet ir tuo pačiu priminimas apie mano netobulą  kūną.

Jis yra lyg mano sunkiai sukalbama saviraiška. Paauglystėje jį mylėjau labiau, nes buvo lengviau jį kontroliuoti, t,y, sulieknėti.

Dabar ne visada jį priimu, tiesiog išmokau apsirengti taip, kad gerai jausčiausi.

Yra kelios medalio pusės: santykis su savo kūnu ir gebėjimas priimti kito kūną kaip taip pat gražų.

Aš pati dar esu visiškas gemalas santykyje ne tik su savuoju, bet ir su kitų „netobulais“ kūnais.

Bet kuo daugiau įvairovės matau spaudoje, reklamose ir pan., tuo darosi lengviau, nes taip ta įvairovė po truputį tampa norma. Tačiau tam reikia daugiau laiko.

Net ir šis vaizdas nuotraukoje man nesukelia tiek džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi, kiek suteikė pati fotosesija.

Ir nors aš ir toliau noriu „patobulinti“ savo formas, suprantu, kad neužtenka vos vienos fotosesijos ir drąsaus žingsnio, kad iškart pamilčiau savo kūną. Tam reikia laiko ir daugiau darbo su savimi.

Ir apskritai, kas yra tobulas kūnas?

Giedrė

Giedre_vasara mums visoms

Vasara – kai sušyla mintys, širdis ir visas kūnas.

Mano kūnas man – pastovus darbas su savo mintimis. Anksčiau jį kaltinau dėl visko: nenusisekusių santykių, nesėkmės darbe, blogos nuotaikos ir t.t.

Maudymosi kostiumėliai turėdavo priežastį nebūti ištraukti iš stalčių, nes buvau įsitikinusiu, kad mano kūnas yra „kitoks“ ir jis negali būti viešai rodomas.

Jaučiau, kad esu kalta nesugebėdama jo pakeisti pagal aukštus standartus, taikomus visuomenėje.

Tik prieš 9 metus, kai pradėjau dirbti ne su kūnu, bet su mintimis, kurios jį pastoviai matė, kaip blogį, gyvenimas po truputį pradėjo keistis.

Dabar  maudymosi kostiumėlis ir vasara tapo du neatsiejami mano atributai.

Bet kartu negaliu išeiti ir ilgalaikių atostogų iš darbo su savimi. Nes labai lengva vėl sugrįžti prie to sukurto tikėjimo: o jeigu numesčiau svorio, tai tapčiau gražesnė, gal viskas būtų daug paprasčiau?


Lietuvos merginos ir moterys, kurios mylite savo tobulai netobulus kūnus (arba esate pakeliui į tai)  ir jais didžiuojatės, kviečiu organizuoti spontaniškas draugių fotosesijas “Vasara mums visoms”.

Skelbkite savo nuotraukas su grotažymėmis #vasaramumsvisoms bei #dydisnesvarbu  savo socialiniuose tinkluose.

Čia rasite įkvėpimų, kaip ne tik išsirinkti, bet ir užsidėti bikinius.

Komanda už kadro:

Fotografė: Monika Požerskytė

Foto studija: „Pix Studija“

Stilius: Lina Bernotaitytė

Makiažas: „SLA Academy Vilnius“

Pozavimo mokytoja: Justina Jarutė

Vaikų linksmintojai: Virginija, Mindaugas, Viktorija

Už maudymosi kostiumėlius dėkojame H&M.

Pagalba iš šono su tekstais:

Pranešimo spaudai tekstų redaktorės: Erika Umbrasaitė, Viktorija Petkevičiūtė, Agnė Vidugirytė

Tekstų į anglų k. vertėjai: Jolita Valaikaitė Crosland, Elzė Vareikytė, Lukas Petrenko

Vasara mums visoms_5

* V. Aputytė (2003)

SHARE:


0 comments so far.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

ĮKVEPIANTYS VIDEO